Vaikai kartu su mokytojais kūrė nuostabią istoriją apie saulę, mėnulį ir žemę – apie jų draugystę, šilumą ir amžiną šviesos kelionę. Vėliau mažieji kartu su tėveliais iš savo rankomis gamintų žibintų dėliojo didingą šviesos ir jaukumo simbolį – saulę. Šventę vainikavo ypatingas lazerių šou, sukūręs stebuklingą žaismą ore ir vaikų akyse. O, kad niekas nesušaltų, visi vaišinosi kvapnia arbata, gardėsiais ir dalijosi šypsenomis. Tai buvo ypatingai šiltas, jaukus ir magiškas vakaras – toks, kuriame šviesa gimsta ne tik iš žibintų, bet ir iš žmonių širdžių.
Tegul ši šventė primena, kad būdami jautrūs, gebantys padėti ir užjausti, tampame tikra gerumo bendruomene – tokia, kuri dalijasi šiluma, rūpesčiu ir džiaugsmu su visais aplinkui.