Močiutės ne tik skaitė, bet ir įtraukė „Pelėdžiukų“ ir „Kodėlčiukų“ grupių vaikus į jos eigą – kvietė kartu vaidinti, spėlioti, pasakoti, kaip galėtų vystytis siužetas. Vaikai su dideliu smalsumu klausėsi pasakėlės, noriai įsitraukė į veiklą. Po pasakos, mažieji skaitovėms įteikė savo rankomis kurtus piešinius – kupinus ryškių spalvų, gražių palinkėjimų ir širdžių šilumos. Tai buvo jautri akimirka, kai net ir mažiausi vaikai savo kūryba galėjo išreikšti dėkingumą ir džiaugsmą.

Tokie susitikimai primena, kaip svarbu puoselėti ryšį tarp kartų – dalintis patirtimi, šiluma, dėmesiu. Tai – neįkainojama dovana tiek vaikams, tiek vyresniesiems .