Nors dangus buvo apsiniaukęs, o lietus vis pasibelsdavo į skėčius, nuotaika buvo šviesi ir šilta.

Vaikai – tikri šaunuoliai – džiugiai šoko, dainavo, žaidė judrius žaidimus ir kartu su tėveliais atlikinėjo linksmas, mokytojų paruoštas veiklas. Po veiklų visi gardžiai vaišinosi kvapnia šilta arbata ir „svaikuoliškais“ skanėstais.

Tai buvo viena iš tų dienų, kai supranti – svarbiausia ne oras, o žmonės šalia, šypsenos ir buvimas kartu.