Mūsų ugdymo įstaigos bendruomenė dalinasi rekomendacijomis apie tinkamą vaikų aprangą žiemos sezonu.

Esu Silvija Marazienė.

Baigiau Lietuvos edukologijos universitete psichologijos bakalauro studijas ir įgijau mokytojo kvalifikaciją.

Toliau tęsiau mokslus Mykolo Romerio universitete ir įgijau verslo psichologijos magistrą. 7-erius metus dirbau auklėtoja Vaiko raidos centre, psichiatrijos skyriuje.

Taip pat dirbau SOS vaikų kaime su sudėtingo elgesio vaikais. Darbinė patirtis susijusi su specialiųjų ugdymosi poreikių, įvairių sutrikimų turinčiais vaikais.

Esu savanorė Jaunimo linijoje, teikiu emocinę paramą sunkumus patiriantiems asmenims.

Esu atviras žmogus, kuris pirmiausiai nori išgirsti, suprasti, o tada kartu ieškoti sprendimų.

Vilniaus lopšelis-darželis „Ozas“ gavo aktyvios mokyklos statusą ir prisijungė prie kitų aktyvių mokyklų.

Neišvengiamai artėja ruduo, nauji mokslo metai, kurie į Jūsų ugdymo įstaigas atves būrį naujų, smalsių, trokštančių atrasti, pažinti, draugauti vaikų. Kiekvienos ugdymo įstaigos pareiga yra sutelkti tvirtą, draugišką, konstruktyviai problemas sprendžiančią bendruomenę, kurioje yra priimami, ugdomi, saugomi ir globojami visi bendruomenės nariai.

Kaip žinome, vienas pirmųjų reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime įvyksta jam pradėjus lankyti darželį. Nepamirškime, kad šiuo nelengvu laikotarpiu pokyčius išgyvena visa šeima. 

Pirmas dvi savaites, o kartais ir mėnesį, pradėjus lankyti darželį, vyksta vaiko adaptacija.

Tai laikas, kai vaikas, o kartu ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai) turi prisitaikyti prie pasikeitimų ir naujų sąlygų. Kiekvieno vaiko adaptacijos trukmė skirtinga, nes ji priklauso nuo vaiko raidos, asmeninių savybių, amžiaus ar socialinės patirties. Siekiant kuo sėkmingesnės adaptacijos eigos, labai svarbu suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria vaikai, mokyti juos socialinių įgūdžių, bendradarbiauti su darželio pedagogais, ugdytinių šeimomis.

Taip pat pateikiame švietimo pagalbos specialistų parengtą rekomendacijų tėvams pavyzdį. Kviečiame šias rekomendacijas prisitaikyti pagal Jūsų įstaigos bendruomenės poreikius ir kultūrą bei pasidalinti su tėvais (globėjais, rūpintojais).

Viliamės, kad nauji mokslo metai prasidės sklandžiai ir užtikrinant sėkmingą kiekvieno vaiko adaptaciją bei dalinamės rekomendacijomis kaip padėti vaikams lengviau pereiti adaptacinį laikotarpį.

REKOMENDACIJAS PDF FORMATU RASITE ČIA.

Mieli tėveliai (globėjai, rūpintojai)!

Nerūpestingoms vasaros atostogoms artėjant į pabaigą, svarbu ne tik pasirūpinti kanceliarinėmis priemonėmis, bet ir kasmetiniu profilaktiniu vaiko sveikatos patikrinimu.

Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Kviečiame susipažinti su Biuro parengtu informaciniu pranešimu („Laikas pasirūpinti vaiko sveikata!“).

PRANEŠIMĄ PDF FORMATU RASITE ČIA.

COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas. Ši liga dažniausiai pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiais (karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir kt.)

Ligą sukeliantis virusas yra perduodamas nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. SARS-CoV-2 virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką kosėdami, čiaudėdami, kalbėdami. Užsikrečiama dažniausiai uždaroje aplinkoje, kai tarp ligonio ir sveiko žmogaus būna gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti SARS-CoV-2 virusu (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo, palietęs tokį paviršių, o vėliau užterštomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį, taip pat gali užsikrėsti. 

Atsižvelgiant į tai, kad susirgimai COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) vis dar registruojami ir SARS-CoV-2 virusas cirkuliuoja visuomenėje, siekiant riboti SARS-CoV-2 viruso plitimą ir mažinti užsikrėtimo riziką, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja:

1. Dar nepasiskiepijusiems asmenis – pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos). Vakcinos ženkliai sumažina sunkios ligos ir mirties riziką, taip pat sumažina užsikrėtimo riziką. Skiepytis rekomenduojama asmenims nuo 5 m. Jau pasiskiepijusiems pagal pilną schemą vyresniems nei 18 m.

asmenims rekomenduojama skiepytis sustiprinančiąja doze.

2. Asmenims, turintiems ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių (kosulys, karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, dusulys ir pan.):
   • likti namuose, neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, į kitas žmonių susibūrimo vietas, kreiptis konsultacijos į savo šeimos gydytoją;
   • jei yra galimybė, kol yra simptomai būti atskiroje patalpoje nuo kitų šeimos narių;
   • tais atvejais, kai būtina bendrauti kitais asmenimis, dėvėti respiratorių arba medicininę kaukę, laikytis atstumo;
   • kuo dažniau vėdinti gyvenamąją patalpą (-as) 10 min. plačiai atvėrus langą;
   • kosėjant ar čiaudint užsidengti burną ir nosį vienkartine servetėle arba tai daryti į sulenktą alkūnę;
   • kuo dažniau plauti rankas su muilu jas muiluojant ne trumpiau nei 20 sek;
   • dažnai liečiamus paviršius gyvenamojoje vietoje, pvz., durų rankenas, stalų paviršius, čiaupo rankenėles, pultelius, šaldytuvo rankenas ir kt. kasdien valyti įprastu muilu ar įprastiniais paviršiams skirtais valikliais;
   • panaudotas higienos priemones (kaukes, servetėles) išmesti į šiukšlių dėžę su dangčiu ir šalinti kaip nerūšiuotas buitines atliekas.

3. Asmenims, turėjusiems kontaktą su kartu gyvenančiu asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija):
   • stebėti savo sveikatos būklę. Pasireiškus COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) būdingiems simptomams (peršalimo simptomams, kosuliui, karščiavimui, galvos skausmui, pykinimui, dusuliui ir pan.), likti namuose ir konsultuotis su šeimos gydytoju;
   • kadangi dažniausiai simptomai pasireiškia per 5 dienas nuo paskutinės kontakto su sergančiuoju dienos, šiuo laikotarpiu vengti kontaktų su didelę riziką sirgti sunkiai COVID-19 liga turinčiais asmenimis.

4. Laikytis bendrųjų COVID-19 ligos prevencijos priemonių:
   • dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės) viešose uždarose vietose, paslaugų teikimo uždarose vietose, renginiuose uždarose erdvėse, maldos namuose ir kitose uždarose viešose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, rekomenduojama dėvėti veido skydelį;
   • atsižvelgiant į tai, kad užsikrėtimo rizika yra didžiausia perpildytose uždarose erdvėse, labai rekomenduojama dėvėti kaukes viešajame transporte, ypatingai rytinio ir vakarinio piko metu; – uždarose viešose erdvėse pagal galimybę laikytis saugaus (ne mažesnio nei 2 metrų) atstumo nuo aplinkinių;
   • kruopščiai plauti rankas su muilu po apsilankymo uždarose viešose vietose, prekybos vietose, po važiavimo viešuoju transportu ir pan. Jei nusiplauti rankų galimybės nėra, naudoti rankų antiseptikus; – neliesti neplautomis rankomis akių, nosies, burnos;
   • kosėti, čiaudėti į servetėlę arba sulenktą alkūnę;
   • vengti fizinio kontakto (apkabinimo, rankų paspaudimų ir pan.) su asmenimis, kurie turi didesnę riziką sirgti COVID-19 liga sunkiai, ypač jeigu jie nėra vakcinuoti;
   • kuo dažniau, vėdinti gyvenamąsias patalpas, pvz., plačiai 10 min. atverti  langus arba keletą minučių padaryti patalpose skersvėjį, ypač rekomenduojama išvėdinti patalpas po didesnių susibūrimų, pvz., jei turėjote svečių;

Sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems didelę sunkių komplikacijų riziką susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), rekomenduojame ypatingai saugotis, ypač, jei jie nėra paskiepyti nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos):

• riboti lankymąsi viešose uždarose vietose, kuriose yra daug žmonių: viešose uždarose paslaugų teikimo vietose, kitose žmonių susibūrimo vietose, maldos namuose, viešajame transporte ir pan. Kai jose lankomasi –  rekomenduojama dėvėti kaukę. Neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, rekomenduojama dėvėti veido skydelį;
• pagal galimybę laikytis saugaus (ne mažiau kaip 2 metrų) atstumo nuo aplinkinių;
• vengti bendravimo su asmenimis, turinčiais ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymių;
• vengti fizinio kontakto (apkabinimo, rankų paspaudimų ir pan.) su žmonėmis, su kuriais kartu

negyvenama arba įprastai nebendraujama.

5. Kokias nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones rekomenduojama naudoti?

Renkantis kaukę svarbu žinoti, kad veiksmingiausios yra medicininės veido kaukės arba ne žemesnio nei FFP2 lygio respiratoriai. Tekstilinės kaukės yra žymiai mažiau veiksmingesnės.  

Asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti

asmens sveikatos būklei, rekomenduojama rinktis ir dėvėti veido skydelį. 

Medicininė veido kaukė yra medicininis prietaisas, dengiantis burną, nosį ir smakrą – tai barjeras, ribojantis ligos sukėlėjo perdavimą tarp infekcijos šaltinio (virusą platinančio žmogaus) ir kitų, neužsikrėtusių asmenų. Kaukės naudojamos tam, kad dideli kvėpavimo takų lašeliai ir purslai nepatektų į 3

aplinką bei padėtų sumažinti ir (arba) kontroliuoti didelių kvėpavimo takų lašelių plitimą jų atsiradimo vietoje. Įrodymai rodo, kad veido kaukės veiksmingai mažina kvėpavimo takų išskyrų išsiskyrimą (šaltinio kontrolė), taip pat sumažinti užsikrėtimo riziką tų, kurie jas teisingai dėvi (savisauga).  Be to manoma, kad veido kaukių naudojimas yra susijęs su lengvesne užsikrėtusių asmenų liga, nes kaukė sumažina infekcijos dozę.

Apsauginių kaukių veiksmingumą turėtų deklaruoti gamintojas. 

Medicininės kaukės pakuotė turėtų turėti deklaruojamą BFE 95% arba 98% (bakterijų filtravimo efektyvumas), ES atitikties deklaraciją: EN14638:2019+AC:2019 ir CE ženklinimą. 

Filtruojančios veido kaukės (FFP) arba N95 / N99 respiratoriai (JAV FFP2 / FFP3 atitikmuo, kaip apibrėžta JAV standarto NIOSH 42 CFR 84 dalyje) yra sukurtos apsaugoti naudotoją nuo ore esančių teršalų poveikio (pvz., nuo infekcinių ligų sukėlėjų įkvėpimo, susijusio su lašelių įkvėpimu) ir yra klasifikuojamos kaip asmeninės apsaugos priemonės. FFP2 respiratorių filtravimo galia yra ne mažesnė kaip 94% 0,3 μm dalelėms. Reikalavimai respiratoriams nurodyti standarte EN 149: 2001 + A1: 2009. 

Respiratoriai su vožtuvais nėra tinkami naudoti kaip kontrolės rizikos šaltinio vietoje priemonė, nes jie neužkerta kelio dėvėtojo iškvepiamų dalelių patekimui į aplinką.

Renkantis respiratorių patariama ant jo pakuotės ieškoti CE ženklinimo ir sertifikavimo standarto EN149:2001+A1:2009, taip pat klasifikacijos FFP2 (atitinka JAV N95).

Kaip tinkamai naudoti veido kaukes:

• Raskite viršutinę kaukės pusę, kurioje yra standus sulenkimas;
• Įsitikinkite, kad spalvota kaukės pusė yra išorėje;
• Metalinę dalį ar standų sulenkimą prispauskite prie nosies ir įsitikinkite, kad gerai prigludo. Taip uždėta kaukė neslinks žemyn ją dėvint;
• Kaukę reikia užsidėti taip, kad pilnai dengtų burną, nosį ir smakrą;
• Kaukė turi uždengti 2/3 nosies;
• Dėvėdami kaukę nelieskite jos išorinio paviršiaus rankomis;
• Nusiimdami kaukę nelieskite rankomis pačios kaukės, tik raištelius;
• Nusiėmus kaukę arba ją palietus, nusiplaukite arba dezinfekuokite rankas;
• Pakeiskite kaukę nauja, kuomet dėvima tampa drėgna;
• Vienkartinių kaukių pakartotinai nenaudokite, panaudotas kaukes išmeskite į šiukšlių dėžę, kuri užsidaro.

REKOMENDACIJAS PDF FORMATU RASITE ČIA.

Kviečiame nuo liepos 1 d. teikti prašymus dėl socialinės paramos mokiniams 2022-2023 mokslo metais.

Mokiniams gali būti teikiamos dvi paramos rūšys: nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai ir maitinimas mokyklose organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir parama mokinio reikmenims įsigyti (92 Eur per kalendorinius metus).

Ši parama (tiek nemokamas maitinimas, tiek parama mokinio reikmenims įsigyti) gali būti teikiama, jeigu pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 220.50 Eur. Yra taikomos išimtys, kai šeimoje yra trys ir daugiau vaikų, arba susiduriama su liga, nelaimingu atsitikimu, socialine rizika, tuomet atvejis vertinamas individualiai. Išsamiau su sąlygomis galite susipažinti čia.

Nemokamas maitinimas

Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs ugdymo įstaigose bus organizuojami be atskirto tėvų prašymo. Tėvai (globėjai) turi teisę tiek atsisakyti šios paramos (per mokyklos administraciją), tiek vėl kreiptis dėl jos skyrimo.

Teisė gauti nemokamą maitinimą suteikiama ne vyresniems kaip 21 metų mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, kurie mokosi pagal bendrojo, suaugusiųjų ugdymo programas. Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, o abiturientams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos.

Prašymą nemokamam maitinimui gauti galima pateikti nuo liepos 1 d., o dėl maitinimo mokyklos organizuojamoje vasaros poilsio stovykloje nuo gegužės 1 d.

Parama mokinio reikmenims

Teisė gauti paramą mokinio reikmėms suteikiama pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas besimokantiems ir paramos teikimo sąlygas atitinkantiems mokiniams ir ne vyresniems kaip 21 metų mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas.

Prašymą dėl paramos mokinio reikmenims galima pateikti nuo liepos 1 d. iki spalio 5 d.

Prašymą galima pateikti šiais būdais:

· el. būdu www.spis.lt;

· atvykus į Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.);

· Dėl maitinimo mokiniams organizavimo kreipiantis į mokyklos administraciją.

Daugiau informacijos apie socialinę paramą mokiniams rasite čia: APIE PARAMĄ MOKINIAMS

Jeigu kiltų papildomų klausimų, prašome kreiptis:

· dėl paramos mokiniams (maitinimo ir reikmenų) skyrimo vertinant pajamas – į Socialinių išmokų skyrių el. paštu sis@vilnius.lt, tel. 8 700 35545.

· dėl paramos (maitinimo) mokiniams organizavimo mokyklose – į mokyklų administracijas.

Patalpų vėsinimas ir tinkamos temperatūros jose palaikymas:

• Ryte, kol dar aplinkos oro temperatūra nebūna pakilusi, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas.
• Šylant orui, uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes.
• Reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai šilumos.
• Būtina užtikrinti patalpose gaivaus oro cirkuliaciją.
• Esant galimybei, naudokite oro kondicionierius. Komfortiška temperatūra vaikui yra 20–24°C.
• Elektriniai ventiliatoriai taip pat gali padėti vėsinti patalpas, tačiau jei oro temperatūra viršija 35 °C, ventiliatorių efektyvumas yra mažas. Jei naudojami ventiliatoriai, jie neturėtų būti nukreipti į vaikus.
• Rekomenduojama reguliariai tikrinti patalpų temperatūrą.

Vaikų poilsis (miegas). Naudokite tik natūralių audinių patalynę. Vaikus aprenkite laisvais, lengvais natūralių audinių miego drabužėliais arba iš vis be jų, tik su apatiniais drabužiais.

Veikla gryname ore:

• Vaikai turi būti išvedami į lauką kasdien 2 kartus šviesiu paros metu. Tačiau jei oro temperatūra lauke 32°C ar aukštesnė, vaikų veikla lauke neorganizuojama, nes tokios oro sąlygos jau kelia rimtą riziką vaikų sveikatai.
• Vasarą saulė aktyviausia nuo 11 val. iki 17 val. Jeigu įmanoma, karščiausiu paros metu geriau likti pastato viduje, vėsinamose patalpose.
• Veiklą lauke planuoti ankstyvą rytą, vėlyvą popietę arba vakare.
• Rinkitės pavėsį, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Vaikų žaidimų aikštelėse turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių stacionariais ar kilnojamaisiais įrenginiais (pavėsinėmis, skėčiais ir pan.) ar želdiniais, sudarančiais šešėlį.
• Lauke geriausia pasiūlyti žaisti mažiau fiziškai aktyvius žaidimus. Jei yra galimybė – su vandens žaislais.
• Atkreipkite dėmesį, kad žaidimų aikštelėje gali būti metalinių konstrukcijų, detalių, kurios nuo tiesioginių saulės spindulių stipriai įkaista ir prie kurių prisilietus vaikams kyla grėsmė nudegti odą.

Apranga:

• Atkreipkite tėvų dėmesį, kad vaikus rengtų šviesiais, laisvais, natūralaus pluošto medžiagos apranga, pagaminta iš medvilnės, lino ar šilko. Reikėtų vengti drabužių iš sintetinių audinių.
• Esant lauke, galvą būtina apsaugoti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, o akis – akiniais nuo saulės.
• Avalynė turėtų būti atvira, geriausia iš natūralių medžiagų – odos, verstos odos.

Vaikų odą, kurios nedengia drabužiai, rekomenduojama ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, kuris suteiktų SPF 50+ apsaugą.

Dažniau gerkite skysčius. Tiek patalpoje, tiek lauke vaikai turėtų turėti galimybę atsigaivinti vandeniu.

INFOGRAFAS SU INFORMACIJA APIE TAI KĄ DARYTI ESANT AUKŠTAI ORO TEMPERATŪRAI LAUKE RASITE ČIA.

2022 m. birželio 1 d.

Tėvų žodžiai įsirašo širdy: ir padrąsinimas, ir įžeidimas gali likti visam gyvenimui

Birželio 1-ąją, Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, nevyriausybinė organizacija „Paramos vaikams centras“ pradėjo socialinę kampaniją „Tėvų žodžiai įsirašo širdy“. Ja siekiama atkreipti suaugusiųjų, ypač tėvų/globėjų, dėmesį, kaip atsitiktinai pasakyta frazė ar nuolat kartojami žodžiai gali paveikti vaikus.

Girdėdami, kad yra mylimi ir reikalingi, vaikai jaučiasi saugūs

Ir padrąsinimas, ir įžeidimas vaikų širdyje gali likti visam gyvenimui – net ir suaugus prisimenami įkvepiantys, palaikantys, nuraminantys žodžiai, o menkinantys, užgaulūs pasisakymai sužeidžia labai ilgam.

„Kai vaikas iš tėvų/globėjų ar kitų suaugusiųjų girdi, kad jam pavyks, kad klaidas galima ištaisyti, nes dar tik mokosi, kai sulaukia pagyrimų, nuraminimo, padrąsinimų, jis auga, tikėdamas savo jėgomis ir žinodamas, kad šalia yra patikimas suaugęs, kuriuo galima pasitikėti. Tai padeda kurti stiprų vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį“, – sako Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadovė, psichologė Ieva Daniūnaitė.

Girdėdami, kad yra mylimi ir reikalingi, kai yra atidžiai išklausomi, o į jų problemas reaguojama  rimtai, tiek vaikai, tiek paaugliai jaučiasi saugūs ir vertingi. Tai padeda kurti pagarbius ir patikimus santykius. Geri santykiai stiprina vaikų motyvaciją ir psichologinį atsparumą, ugdo savivertę, mažina konfliktų, skatina bendradarbiavimą.

Vaikas jaučiasi saugus su tėvais, jeigu pasipasakoja naujienas, prašo pagalbos, pasisako apie sunkumus, patyčias, nesėkmę, klaidą, pasiūlo savo pagalbą, rimtai priima suaugusiojo pasiūlymus.

Gėdinimas, kaltinimas, kritika, lyginimas skatina vaikus užsisklęsti

Gėdinimas, kaltinimas, nuolatinis kritikavimas, lyginimas ir nuvertinimas, gąsdinimas, rėkimas, nusivylimo rodymas ne tik nepadeda pakeisti vaikų elgesio, bet ir trukdo kurti stiprų ryšį – gilina konfliktus, skatina vaikus atsiriboti, užsisklęsti nuo tėvų.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kai vaikas ar paauglys labai dažnai kalba pašaipiai ir nepagarbiu tonu, nesidalija nei savo mintimis, jausmais, nei asmeninio gyvenimo įvykiais, neprašo pagalbos, nekreipia dėmesio į tėvų pasiūlymus. Tai gali rodyti, kad vaikas nesijaučia saugiai, jam sunku pasitikėti suaugusiais.

„Tokios suaugusiųjų replikos ir frazės, ypač dažnai kartojamos, kaip „Kodėl negali būti toks, kaip brolis“, „Niekada nieko nepadarai gerai“, „Niekas tavęs nemėgs, jei taip elgsiesi“, „Nedaryk man gėdos“, „Tokioms storoms šokiai netinka“ ar pan., vaikus ir paauglius gali sužeisti visam gyvenimui“, – atkreipia dėmesį I.Daniūnaitė, koordinuojanti projektą „Įgalinti vaikai ir šeimos: smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelis“, kurį įgyvendinant organizuojama socialinė kampanija.

Sukilus stiprioms emocijoms, sustokite

Dažniausiai skaudžius ir žeidžiančius žodžius tėvai savo vaikams pasako, kai sukyla stiprios emocijos, tarpusavio konfliktų metu, taip pat kai yra pavargę ar nerimauja, jaučia įtampą dėl asmeninių problemų, pasaulio įvykių, artimųjų sveikatos. Tad norint išvengti užgaulių ir vaikus žalojančių pasisakymų, labai svarbu pačiam mokėti nusiraminti ir suvaldyti emocijas.

„Kai ima kilti pyktis, reikėtų „atvėsti“ – prieš ką nors sakydami ar darydami, penkis kartus giliai įkvėpkite ir lėtai iškvėpkite arba lėtai suskaičiuokite iki dešimt. Jeigu jaučiate, kad sunku susivaldyti, atsitraukite – išeikite dešimčiai minučių į kitą patalpą ar lauką ir pagalvokite, kaip jaučiatės. Nelikite viena/s – jeigu namuose yra kitas suaugęs, kuris galėtų padėti, pasikvieskite jį. Taip pat galite paskambinti artimam žmogų arba į „Tėvų liniją“ (8 800 900 12) ir nemokamai pasitarti su psichologu, kas konkrečioje situacijoje jums padėtų nusiraminti arba kaip derėtų pasielgti“, – rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologė.

Daugiau informacijos apie žodžius, kurie įsirašo vaikų širdy ir kaip elgtis sukilus stiprioms emocijoms – www.pvc.lt ir socialinės kampanijos pradžios renginyje, konferencijoje „Tėvų žodžiai įsirašo širdy“, – https://youtu.be/aLbsCdUO58E .

Socialinę kampaniją „Tėvų žodžiai įsirašo širdy“ sukūrė reklamos agentūra „Sons & Daughters“, Paramos vaikams centrui įgyvendinant projektą „Įgalinti vaikai ir šeimos: smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelis“, kurį remia Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų. Taip pat socialinės kampanijos įgyvendinimą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

– – –

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.

– – –

Daugiau informacijos:

Vaida Stoškuvienė

Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė

Mob. tel. 8 618 84879

El. p. vaida.stoskuviene@pvc.lt